10 litų
Mažųjų nominalų banknotų komponavimo schema abiem pusėms buvo bendra, banknotai vienas nuo kito skyrėsi tik portretu ir spalva. Juos, kaip minėta, kūrė vienas autorius, o 10, 20 ir 50 litų banknotus projektavo skirtingi autoriai. Nors ir siekta nenutolti nuo užsibrėžtos stilistinės vienovės, laikytis šios nuostatos iki galo nepavyko. Leidžiant vėlesnes 10 litų banknotų laidas, stengtasi tai ištaisyti.
Iš pradžių portretai banknotuose buvo komponuojami averso centre, tačiau K. Lynikas išaiškino, kad banknotai dažniausiai lenkiami per pusę, ir centre nupaišytas portretas bus nuolat perlenkiamas. Banknotui dar nesusidėvėjus, portretuojamasis jau bus neatpažįstamas. Be to, ir nejauku lenkti pinigą per žmogaus veidą. Taigi buvo nutarta portretus komponuoti dešinėje banknoto pusėje, kairįjį kraštą paliekant vandenženkliui. Šios komponavimo schemos laikytasi visų nominalų banknotuose.
Laikinai atsisakius mažųjų nominalų banknotų ir visas jėgas sutelkus į didžiuosius, G. Jonaičiui buvo pavesta projektuoti 10 litų banknotą. Autorius praktiškai jau baigtą 5 litų banknoto kompoziciją pritaikė 1991 m. 10 litų banknotui.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą ir jų tragiška žūtis ant Lietuvos slenksčio - vienas iš XX a. garsiausiai pasaulyje nuskambėjusių lietuvių žygdarbių.
S. Darius (Steponas Jusevičius, 1897-1933 m.) ir S. Girėnas (Stasys Girskis, 1891-1933 m.) - abu žemaičiai. Dar maži būdami, kartu su tėvais persikėlė į JAV. Sumanę išgarsinti Lietuvos vardą skrydžiu per Atlantą, 1933 m. liepos 15 d. jie pakilo iš Niujorko oro uosto. Perskridę vandenyną, jie žuvo audringą naktį Prūsijoje, netoli Soldino miestelio (dabar Mislibožas Lenkijoje).
Kaip jau minėta, averso centre buvo įkomponuoti lakūnų portretai, o reverse - „Lituanica", skrendanti virš audringo vandenyno iš Amerikos į Europą, į Lietuvą. G. Jonaitis prisimena, kad jam tada ir į galvą neatėjo, jog kruopštus jo piešinukas bus reprodukuotas be jokių banknotui būdingų įmantrių ornamentų ir apsaugos priemonių. Jis manęs, kad jo kompozicija - tik idėja, banknoto griaučiai, pagal kuriuos toliau dirbs pinigų gamybos specialistai.
USBC spaustuvėje buvo įdiegta keletas paprasčiausių banknotų apsaugos priemonių: pagamintas specialus popierius su spalvotais plaušeliais, matomais plika akimi ir liuminescuojančiais raudona ir žalia spalvomis apšvietus juos ultravioletine šviesa, neryškus ir nepastovus vandenženklis Vytis su Gediminaičių stulpais po juo. Kai kurie kompozicijos elementai liuminescuoja, apatinės rėmo linijos pradžioje yra mikrotekstas.
Vertinant aversą kaip grafinę kompoziciją, priekaištų nėra daug: gerai nupiešti portretai, jų tamsus fonas abiejose pusėse pamažu šviesėja. Banknoto kraštuose išdėstyti kiti svarbūs komponentai: kairėje - vandenženklis, dešinėje - didelis nominalo skaičius ir jo išraiška žodžiais. Visi banknoto elementai profesionaliai atlikti ir sukomponuoti, kiekvienas savo vietoje, tačiau norimo banknoto vaizdo nėra.
Reverse vaizduojamas „Lituanicos" skrydis. Iš miglose paskendusio Amerikos žemyno virš šėlstančių Atlanto bangų lėktuvas veržiasi į tokio pat neryškaus kontūro Europą ir jo belaukiančią Lietuvą. Kaip paveikslas, ši kompozicija taip pat be priekaištų: ji turininga, emocionali, įspūdinga. Svarbiausi komponentai - nominalo skaičiai, tekstas, lėktuvas ir valstybės herbas išdėstyti dviem horizontaliomis juosto¬mis, centras paliktas didžiulei bangai. Iš pirmo žvilgsnio, banknotas tuščias - vien lėktuvas ir nedideli skaičiai kampuose. Paveiksluose toks komponavimo būdas įprastas - tuščia erdvė sutelkia žiūrovo dėmesį į joje išdėstytus, kad ir nedaug vietos užimančius, tačiau idėjiškai labai svarbius komponentus. Paveikslo, bet ne banknoto.
Banknoto abiejų pusių piešinių struktūra - smulkių, stačiu kampu susikertančių trumpų štrichelių pilkas audinys. USBC spaustuvė tik reprodukavo piešinį ofsetu.
G. Jonaitis, rengdamas projektą naujai 1993 m. laidai, banko paprašytas, portretus sukomponavo banknoto dešiniame krašte. Taip sukomponuotas banknotas buvo panašesnis į kitus serijos banknotus, be to, kairiame krašte palikta vietos vandenženkliui ir dideliam nominalo skaičiui. Averso viršuje ir apačioje nupieštos plačios horizontalios ornamento juostos. Kompozicija, be abejonės, labiau tiko banknotui, tačiau estetiniu požiūriu ji kai ko neteko. Ankstesnio projekto tiksli simetriška kompozicija buvo sugriauta, bet ne iki galo. Portretus įkomponavus dešinėje, dideli tekstai liko banknotų centre, juos dar labiau išryškino grubaus piešinio ornamentas - laurų lapų pynė. Nenuosekliai nupiešta ir apatinė ornamento juosta. Keisdama charakterį, kairėje ji pasiekia banknoto kraštą, tuo tarpu dešinėje nutrūksta ir baigiasi ties S. Girėno švarku.
Palyginti su pirmos laidos piešiniu, nukentėjo ir išgraviruoti S. Dariaus bei S. Girėno portretai. Jei ne lakūnų apranga, ne tokia kiekvieno lietuvio akiai įprasta dviejų jaunuolių, pasipuošusių pilotų kepurėmis, fotografija, juos atpažinti būtų sunkoka. Graviūroje neliko individualių veido bruožų - vienodi, taisyklingi veido ovalai, nosys, vienodos akys ir tik šiek tiek asimetriškas S. Dariaus lūpų piešinys leidžia atskirti vieną veidą nuo kito. Gana mechaniškas ir aprangos - kepurių, švarkų, marškinių - vaizdas. Ornamento juostos iš grubiai, retomis storomis linijomis nupieštų ir manieringai išsilanksčiusių laurų lapų sudaro margą, tekstams ir skaičiams nepalankų foną, trukdo smulkesnėmis linijomis modeliuojamiems portretams. Banknoto vaizdą iš esmės keičia plonų linijėlių giljošo tinklelis, dengiantis visą banknoto stačiakampį, persiliedamas iš ryškiai violetinės į žalią, po to - į raudoną spalvą. Sis fonas, giliaspaude spausdinti portretai, sutapimo ženklas, ultravioletinėje šviesoje liuminescuojantis centre esančio skaičiaus kontūras bei po juo esantis nominalo skaičius - papildomos apsaugos priemonės.
Reverso pakitimai ne tokie ryškūs, tačiau jie aiškiai pastebimi. Pagrindinių komponentų — „Lituanicos" ir žemynų, nominalo skaičių ir tekstų padėtis keičiasi nedaug. Vieno skaičiaus aukštai kairėje atsisakoma, kito tik pasikeičia spalva, tačiau virš audringos jūros skrendantį lėktuvą sunku atpažinti, jis labai skiriasi nuo pirmos laidos banknoto lėktuvo. Kad kompozicija labiau tiktų banknotui, žemynai ir lėktuvas buvo perpiešti vadovėliškai tiksliai, kietomis techninio brėžinio linijomis. Buvęs audringas dangus tapo lygiu, giedriu skliautu iš monotoniškai plaukiančių vingiuotų linijėlių mezginio. Bangos surikiuotos į lygiagrečias eilutes. Bet labiausiai nukentėjo žemynai. Ankstesniame banknote j miglą nuskendusios pietinės jų dalys dabar įgijo ryškų kontūrą, kur į nukerta pašiaušta jūros horizonto linija. Todėl vietoje Europos matome kažkokią naują nežinomą žemę - Europą be Italijos ir Graikijos, be Viduržemio jūros šiaurinių krantų. Kaip rašydavo senuose žemėlapiuose - terra incognita.
Pakeitimai buvo daromi tam, kad pirmos laidos paveikslėlis taptų panašus j banknotą, kad jis būtų neįveikiamas falsifikatoriams. Iš dalies tikslas buvo pasiektas, bet su didžiuliais banknoto, kaip taikomosios grafikos kūrinio, skirto ne tik piliečių kasdienėms reikmėms, bet ir reprezentuoti šalį bei jos kultūrą, nuostoliais.
1993 m. laidos banknotą, kaip ir pirmosios, spausdino USBC spaustuvė.
1997 m. pasirodė dar viena to paties banknoto laida, atspausdinta Thomas De La Rue spaustuvėje. Jo aversas buvo papildytas giljošo ornamento rozete, sudarančia pagrindą didžiajam nominalo skaičiui. Labiau komplikuota yra banknoto plokštumų struktūra ir iki kompozicijos krašto dešinėje pratęsta siauresnė apatinė juosta. Aversas atrodo vientisesnis, ryškus nominalo skaičius pabrėžia pinigo charakterį.
Gerokai daugiau naujovių įdiegta reverse. Nors nei pagrindiniai komponentai, nei jų išdėstymas nepasikeitė, tik Europa „atgavo" savo pietinę dalį, tačiau juos užgožusios giljošo struktūros vaizdą pakeitė iš esmės. Iš bangos iškylantys giljošo ornamento spinduliai uždengia visą erdvę nuo žemyno iki žemyno, kontrastingi, priešingų polių spalvų - žydros ir oranžinės - pluoštai visai plokštumai suteikia margumo. Buvusi putojanti banga pavirto į debesį iš smulkių taškelių, į jį grubiai įsikerta oranžinė giljošo struktūra. Spinduliai iš esmės pakeičia siužeto turinį - dramatizmo kupina ir tragišką baigtį pranašaujanti scena virto romantišku, taikiu paveikslėliu. Projekto autorius buvo nuvykęs į kompanijos, spausdinusios banknotą, spaustuvę, bet ką galėjo padaryti tada dar nepatyręs pinigų dizaineris per keletą darbo dienų. Dailininkas kritiškai vertina savo projektuotą banknotą. Jis prisimena: „Tada pirmą kartą kartu su kompanijos dizaineriu sėdau prie kompiuterio ir turėjau progą tiesiogiai daryti įtaką kuriant tam tikras grafines struktūras, šiuo konkrečiu atveju dirbau su žemėlapių kontūrais". Ir toliau: „Banknoto grafika tapo sudėtingesnė, įvairesnė, bet matau ir trūkumų - pakankamai grubus fonas, kai kur jo negali paslėpti taškiniu būdu piešta banga".
Baigiant kalbėti apie trečios laidos 10 litų banknotą, galima konstatuoti, kad pinigas tapo saugesnis. Šalia ankstesnių įdiegta naujų apsaugos priemonių: averse šalia apatinio nominalo skaičiaus, ornamento juostos kairėje pusėje, atspausdintas kitas tokio pat dydžio skaičius, bet matomas tik pakreipus banknotą tam tikru kampu, suprojektuotas sudėtingesnis sutapimo ženklas - žvaigždutė, banknotą dengiančią giljošo struktūrą sunkiau nukopijuoti.
2001 m. pasirodė jau ketvirta 10 litų banknoto laida. Pirminė G. Jonaičio sukurta banknoto kompozicija ryškiau pasikeitė tik spausdinant antrą laidą, o vėliau tik tobulėjo gamybos technologija, gausėjo apsaugos priemonių.
2001 m. laidos banknotą spausdino Šveicarijoje, Ciuriche, įsikū¬rusi Oreli Fūssli Security Printing Ltd spaustuvė. Jei nežinotume, kad banknotą spausdino kita firma, kad lakūnų portretai išgraviruoti iš naujo, o spręstume tik pagal graviūros linijų tėkmės ir charakterio analizę, galėtume pamanyti, kad visų trijų laidų portretus graviravo vienas ir tas pats meistras. Tik labai atidžiai lyginant galima pastebėti skirtumus. Tiesa, pastarosios laidos portretai didesni, gal šiek tiek labiau panašūs į mums gerai pažįstamus lakūnus, tačiau beveik visos jau anksčiau minėtos ydos tinka ir jiems. Ypač neapažįstamos S. Dariaus akys su jam nebūdingais aukštai pakeltais antakiais.
Nežiūrint graviūros trūkumų, banknoto visuma pagerėjo: susmulkėjęs horizontalių ornamento juostų piešinys sudaro jaukų foną didiesiems tekstams, maloniai kontrastuoja su portretų graviūros linijomis. Kairėje banknoto pusėje griežta vertikale nutrūkstantis ornamento kraštas sušvelninamas įmantria giljošo rozete, kurią sunku nukopijuoti. Tuščiame plote, paliktame vandenženkliui Vyčiui, išdėstytos ir kitos apsaugos priemonės. Originalus, temą atitinkantis sutapimo ženklas - „Lituanicos" silueto motyvas - naudojamas ir kuriant giljošo struktūrą horizontaliuose banknoto pakraščiuose.
Reverso komponentai išliko tie patys, kaip ir ankstesnių laidų. Atsisakius ryškių spindulių, gožusių lėktuvą ir bangą, kompozicija tapo aiškesnė, didelės plokštumos, užpildytos sudėtingos, kompiuteriu su¬kurtos struktūros audiniu, daro banknotą saugesnį. Pagaliau išspręs¬tas ilgai kompoziciją gadinęs žemynų kontūrų klausimas - žemynų siluetas nelenda į pirmą planą kaip geografijos atlase, jiems netrūksta jūrų ar pusiasalių.
Averso ir reverso ornamento juostų piešinys neįkyrus, tačiau sudėtingas, savo stilistika jis susieja abi banknoto puses. Be reikalo dailininkas nepakartojo giljošo rozetės, sušvelninančios griežtą averso kompozicijos kraštą. Ji taip pat sėkmingai galėjo papuošti ir reversą.
Kompozicijos vientisumu, atlikimo profesionalumu, spalvų kultūra - tai turbūt vienas iš geriausiai pavykusių lietuviškų banknotų. Reikia tikėtis, kad jis bus ir vienas iš saugiausių banknotų. Šalia jau anksčiau išvardytųjų jis turi ir keletą naujų apsaugos priemonių. Paminėtina mikroperforacija, dar labai reta pasaulio piniguose: žiūrint į banknotą prieš šviesą, aiškiai matomas iš mažų skylučių sudarytas skaičius „10". Tai unikali apsaugos priemonė, ją padirbti labai sunku, o kartu labai lengva patikrinti - užtenka pakelti banknotą prieš šviesą. Labai aiškiai matoma ir punktyrinė blizganti juostelė su mikrotekstu, ultravioletinėje šviesoje liuminescuojanti vaivorykštės spalvomis.
Iš pradžių portretai banknotuose buvo komponuojami averso centre, tačiau K. Lynikas išaiškino, kad banknotai dažniausiai lenkiami per pusę, ir centre nupaišytas portretas bus nuolat perlenkiamas. Banknotui dar nesusidėvėjus, portretuojamasis jau bus neatpažįstamas. Be to, ir nejauku lenkti pinigą per žmogaus veidą. Taigi buvo nutarta portretus komponuoti dešinėje banknoto pusėje, kairįjį kraštą paliekant vandenženkliui. Šios komponavimo schemos laikytasi visų nominalų banknotuose.
Laikinai atsisakius mažųjų nominalų banknotų ir visas jėgas sutelkus į didžiuosius, G. Jonaičiui buvo pavesta projektuoti 10 litų banknotą. Autorius praktiškai jau baigtą 5 litų banknoto kompoziciją pritaikė 1991 m. 10 litų banknotui.
S. Dariaus ir S. Girėno skrydis per Atlantą ir jų tragiška žūtis ant Lietuvos slenksčio - vienas iš XX a. garsiausiai pasaulyje nuskambėjusių lietuvių žygdarbių.
S. Darius (Steponas Jusevičius, 1897-1933 m.) ir S. Girėnas (Stasys Girskis, 1891-1933 m.) - abu žemaičiai. Dar maži būdami, kartu su tėvais persikėlė į JAV. Sumanę išgarsinti Lietuvos vardą skrydžiu per Atlantą, 1933 m. liepos 15 d. jie pakilo iš Niujorko oro uosto. Perskridę vandenyną, jie žuvo audringą naktį Prūsijoje, netoli Soldino miestelio (dabar Mislibožas Lenkijoje).
Kaip jau minėta, averso centre buvo įkomponuoti lakūnų portretai, o reverse - „Lituanica", skrendanti virš audringo vandenyno iš Amerikos į Europą, į Lietuvą. G. Jonaitis prisimena, kad jam tada ir į galvą neatėjo, jog kruopštus jo piešinukas bus reprodukuotas be jokių banknotui būdingų įmantrių ornamentų ir apsaugos priemonių. Jis manęs, kad jo kompozicija - tik idėja, banknoto griaučiai, pagal kuriuos toliau dirbs pinigų gamybos specialistai.
USBC spaustuvėje buvo įdiegta keletas paprasčiausių banknotų apsaugos priemonių: pagamintas specialus popierius su spalvotais plaušeliais, matomais plika akimi ir liuminescuojančiais raudona ir žalia spalvomis apšvietus juos ultravioletine šviesa, neryškus ir nepastovus vandenženklis Vytis su Gediminaičių stulpais po juo. Kai kurie kompozicijos elementai liuminescuoja, apatinės rėmo linijos pradžioje yra mikrotekstas.
Vertinant aversą kaip grafinę kompoziciją, priekaištų nėra daug: gerai nupiešti portretai, jų tamsus fonas abiejose pusėse pamažu šviesėja. Banknoto kraštuose išdėstyti kiti svarbūs komponentai: kairėje - vandenženklis, dešinėje - didelis nominalo skaičius ir jo išraiška žodžiais. Visi banknoto elementai profesionaliai atlikti ir sukomponuoti, kiekvienas savo vietoje, tačiau norimo banknoto vaizdo nėra.
Reverse vaizduojamas „Lituanicos" skrydis. Iš miglose paskendusio Amerikos žemyno virš šėlstančių Atlanto bangų lėktuvas veržiasi į tokio pat neryškaus kontūro Europą ir jo belaukiančią Lietuvą. Kaip paveikslas, ši kompozicija taip pat be priekaištų: ji turininga, emocionali, įspūdinga. Svarbiausi komponentai - nominalo skaičiai, tekstas, lėktuvas ir valstybės herbas išdėstyti dviem horizontaliomis juosto¬mis, centras paliktas didžiulei bangai. Iš pirmo žvilgsnio, banknotas tuščias - vien lėktuvas ir nedideli skaičiai kampuose. Paveiksluose toks komponavimo būdas įprastas - tuščia erdvė sutelkia žiūrovo dėmesį į joje išdėstytus, kad ir nedaug vietos užimančius, tačiau idėjiškai labai svarbius komponentus. Paveikslo, bet ne banknoto.
Banknoto abiejų pusių piešinių struktūra - smulkių, stačiu kampu susikertančių trumpų štrichelių pilkas audinys. USBC spaustuvė tik reprodukavo piešinį ofsetu.
G. Jonaitis, rengdamas projektą naujai 1993 m. laidai, banko paprašytas, portretus sukomponavo banknoto dešiniame krašte. Taip sukomponuotas banknotas buvo panašesnis į kitus serijos banknotus, be to, kairiame krašte palikta vietos vandenženkliui ir dideliam nominalo skaičiui. Averso viršuje ir apačioje nupieštos plačios horizontalios ornamento juostos. Kompozicija, be abejonės, labiau tiko banknotui, tačiau estetiniu požiūriu ji kai ko neteko. Ankstesnio projekto tiksli simetriška kompozicija buvo sugriauta, bet ne iki galo. Portretus įkomponavus dešinėje, dideli tekstai liko banknotų centre, juos dar labiau išryškino grubaus piešinio ornamentas - laurų lapų pynė. Nenuosekliai nupiešta ir apatinė ornamento juosta. Keisdama charakterį, kairėje ji pasiekia banknoto kraštą, tuo tarpu dešinėje nutrūksta ir baigiasi ties S. Girėno švarku.
Palyginti su pirmos laidos piešiniu, nukentėjo ir išgraviruoti S. Dariaus bei S. Girėno portretai. Jei ne lakūnų apranga, ne tokia kiekvieno lietuvio akiai įprasta dviejų jaunuolių, pasipuošusių pilotų kepurėmis, fotografija, juos atpažinti būtų sunkoka. Graviūroje neliko individualių veido bruožų - vienodi, taisyklingi veido ovalai, nosys, vienodos akys ir tik šiek tiek asimetriškas S. Dariaus lūpų piešinys leidžia atskirti vieną veidą nuo kito. Gana mechaniškas ir aprangos - kepurių, švarkų, marškinių - vaizdas. Ornamento juostos iš grubiai, retomis storomis linijomis nupieštų ir manieringai išsilanksčiusių laurų lapų sudaro margą, tekstams ir skaičiams nepalankų foną, trukdo smulkesnėmis linijomis modeliuojamiems portretams. Banknoto vaizdą iš esmės keičia plonų linijėlių giljošo tinklelis, dengiantis visą banknoto stačiakampį, persiliedamas iš ryškiai violetinės į žalią, po to - į raudoną spalvą. Sis fonas, giliaspaude spausdinti portretai, sutapimo ženklas, ultravioletinėje šviesoje liuminescuojantis centre esančio skaičiaus kontūras bei po juo esantis nominalo skaičius - papildomos apsaugos priemonės.
Reverso pakitimai ne tokie ryškūs, tačiau jie aiškiai pastebimi. Pagrindinių komponentų — „Lituanicos" ir žemynų, nominalo skaičių ir tekstų padėtis keičiasi nedaug. Vieno skaičiaus aukštai kairėje atsisakoma, kito tik pasikeičia spalva, tačiau virš audringos jūros skrendantį lėktuvą sunku atpažinti, jis labai skiriasi nuo pirmos laidos banknoto lėktuvo. Kad kompozicija labiau tiktų banknotui, žemynai ir lėktuvas buvo perpiešti vadovėliškai tiksliai, kietomis techninio brėžinio linijomis. Buvęs audringas dangus tapo lygiu, giedriu skliautu iš monotoniškai plaukiančių vingiuotų linijėlių mezginio. Bangos surikiuotos į lygiagrečias eilutes. Bet labiausiai nukentėjo žemynai. Ankstesniame banknote j miglą nuskendusios pietinės jų dalys dabar įgijo ryškų kontūrą, kur į nukerta pašiaušta jūros horizonto linija. Todėl vietoje Europos matome kažkokią naują nežinomą žemę - Europą be Italijos ir Graikijos, be Viduržemio jūros šiaurinių krantų. Kaip rašydavo senuose žemėlapiuose - terra incognita.
Pakeitimai buvo daromi tam, kad pirmos laidos paveikslėlis taptų panašus j banknotą, kad jis būtų neįveikiamas falsifikatoriams. Iš dalies tikslas buvo pasiektas, bet su didžiuliais banknoto, kaip taikomosios grafikos kūrinio, skirto ne tik piliečių kasdienėms reikmėms, bet ir reprezentuoti šalį bei jos kultūrą, nuostoliais.
1993 m. laidos banknotą, kaip ir pirmosios, spausdino USBC spaustuvė.
1997 m. pasirodė dar viena to paties banknoto laida, atspausdinta Thomas De La Rue spaustuvėje. Jo aversas buvo papildytas giljošo ornamento rozete, sudarančia pagrindą didžiajam nominalo skaičiui. Labiau komplikuota yra banknoto plokštumų struktūra ir iki kompozicijos krašto dešinėje pratęsta siauresnė apatinė juosta. Aversas atrodo vientisesnis, ryškus nominalo skaičius pabrėžia pinigo charakterį.
Gerokai daugiau naujovių įdiegta reverse. Nors nei pagrindiniai komponentai, nei jų išdėstymas nepasikeitė, tik Europa „atgavo" savo pietinę dalį, tačiau juos užgožusios giljošo struktūros vaizdą pakeitė iš esmės. Iš bangos iškylantys giljošo ornamento spinduliai uždengia visą erdvę nuo žemyno iki žemyno, kontrastingi, priešingų polių spalvų - žydros ir oranžinės - pluoštai visai plokštumai suteikia margumo. Buvusi putojanti banga pavirto į debesį iš smulkių taškelių, į jį grubiai įsikerta oranžinė giljošo struktūra. Spinduliai iš esmės pakeičia siužeto turinį - dramatizmo kupina ir tragišką baigtį pranašaujanti scena virto romantišku, taikiu paveikslėliu. Projekto autorius buvo nuvykęs į kompanijos, spausdinusios banknotą, spaustuvę, bet ką galėjo padaryti tada dar nepatyręs pinigų dizaineris per keletą darbo dienų. Dailininkas kritiškai vertina savo projektuotą banknotą. Jis prisimena: „Tada pirmą kartą kartu su kompanijos dizaineriu sėdau prie kompiuterio ir turėjau progą tiesiogiai daryti įtaką kuriant tam tikras grafines struktūras, šiuo konkrečiu atveju dirbau su žemėlapių kontūrais". Ir toliau: „Banknoto grafika tapo sudėtingesnė, įvairesnė, bet matau ir trūkumų - pakankamai grubus fonas, kai kur jo negali paslėpti taškiniu būdu piešta banga".
Baigiant kalbėti apie trečios laidos 10 litų banknotą, galima konstatuoti, kad pinigas tapo saugesnis. Šalia ankstesnių įdiegta naujų apsaugos priemonių: averse šalia apatinio nominalo skaičiaus, ornamento juostos kairėje pusėje, atspausdintas kitas tokio pat dydžio skaičius, bet matomas tik pakreipus banknotą tam tikru kampu, suprojektuotas sudėtingesnis sutapimo ženklas - žvaigždutė, banknotą dengiančią giljošo struktūrą sunkiau nukopijuoti.
2001 m. pasirodė jau ketvirta 10 litų banknoto laida. Pirminė G. Jonaičio sukurta banknoto kompozicija ryškiau pasikeitė tik spausdinant antrą laidą, o vėliau tik tobulėjo gamybos technologija, gausėjo apsaugos priemonių.
2001 m. laidos banknotą spausdino Šveicarijoje, Ciuriche, įsikū¬rusi Oreli Fūssli Security Printing Ltd spaustuvė. Jei nežinotume, kad banknotą spausdino kita firma, kad lakūnų portretai išgraviruoti iš naujo, o spręstume tik pagal graviūros linijų tėkmės ir charakterio analizę, galėtume pamanyti, kad visų trijų laidų portretus graviravo vienas ir tas pats meistras. Tik labai atidžiai lyginant galima pastebėti skirtumus. Tiesa, pastarosios laidos portretai didesni, gal šiek tiek labiau panašūs į mums gerai pažįstamus lakūnus, tačiau beveik visos jau anksčiau minėtos ydos tinka ir jiems. Ypač neapažįstamos S. Dariaus akys su jam nebūdingais aukštai pakeltais antakiais.
Nežiūrint graviūros trūkumų, banknoto visuma pagerėjo: susmulkėjęs horizontalių ornamento juostų piešinys sudaro jaukų foną didiesiems tekstams, maloniai kontrastuoja su portretų graviūros linijomis. Kairėje banknoto pusėje griežta vertikale nutrūkstantis ornamento kraštas sušvelninamas įmantria giljošo rozete, kurią sunku nukopijuoti. Tuščiame plote, paliktame vandenženkliui Vyčiui, išdėstytos ir kitos apsaugos priemonės. Originalus, temą atitinkantis sutapimo ženklas - „Lituanicos" silueto motyvas - naudojamas ir kuriant giljošo struktūrą horizontaliuose banknoto pakraščiuose.
Reverso komponentai išliko tie patys, kaip ir ankstesnių laidų. Atsisakius ryškių spindulių, gožusių lėktuvą ir bangą, kompozicija tapo aiškesnė, didelės plokštumos, užpildytos sudėtingos, kompiuteriu su¬kurtos struktūros audiniu, daro banknotą saugesnį. Pagaliau išspręs¬tas ilgai kompoziciją gadinęs žemynų kontūrų klausimas - žemynų siluetas nelenda į pirmą planą kaip geografijos atlase, jiems netrūksta jūrų ar pusiasalių.
Averso ir reverso ornamento juostų piešinys neįkyrus, tačiau sudėtingas, savo stilistika jis susieja abi banknoto puses. Be reikalo dailininkas nepakartojo giljošo rozetės, sušvelninančios griežtą averso kompozicijos kraštą. Ji taip pat sėkmingai galėjo papuošti ir reversą.
Kompozicijos vientisumu, atlikimo profesionalumu, spalvų kultūra - tai turbūt vienas iš geriausiai pavykusių lietuviškų banknotų. Reikia tikėtis, kad jis bus ir vienas iš saugiausių banknotų. Šalia jau anksčiau išvardytųjų jis turi ir keletą naujų apsaugos priemonių. Paminėtina mikroperforacija, dar labai reta pasaulio piniguose: žiūrint į banknotą prieš šviesą, aiškiai matomas iš mažų skylučių sudarytas skaičius „10". Tai unikali apsaugos priemonė, ją padirbti labai sunku, o kartu labai lengva patikrinti - užtenka pakelti banknotą prieš šviesą. Labai aiškiai matoma ir punktyrinė blizganti juostelė su mikrotekstu, ultravioletinėje šviesoje liuminescuojanti vaivorykštės spalvomis.